Ar Mokytis Su Amžiumi Tampa Sunkiau?
Visi besimokantys stengiasi atsakyti sau į klausimą: "ar aš ne per senas išmokti"? Yra daugybė tyrimų bei straipsnių šia tema. Po daug valandų skaitymo pasistengsiu trumpai atsakyti.
Iki 1990-ųjų buvo visuotinai priimta,
kad tik vaikai gali išmokti antrąją kalbą tokiu pat lygiu kaip ir
gimtakalbiai. Argumentas buvo toks, kad vaikai yra imlesni naujam
mokymuisi, o ypač kalboms. Tačiau ar tik vaikai
gali išmokti užsienio kalbą nepriekaištingai? O kaip tie, kuriems
jau 30, 40 ar daugiau?
Manęs taip dažnai klausia, ar vyresniems žmonėms sunkiau išmokti kalbą, nei vaikams. Atsakymas į šį klausimą yra labai trumpas: ne!
Vaikams mokytis kalba yra didelė prasmė. Vaikai turi išmokti kalbą, kad galėtų funkcionuoti visuomenėje. Būtent todėl manyta, jog jiems mokymasis savaime yra lengvesnis nei suaugusiems. Visgi, kalbininkai pradėję tyrinėti duomenis nustatė, kad viskas nėra taip aišku, kaip manyta. Dabar atlikti tyrimai rodo, kad nors jauni besimokantieji turi tam tikrų pranašumų mokydamiesi kalbos, suaugusiesiems vyresnio amžiaus besimokantiesiems suteikiama prieiga prie kai kurių priemonių ir metodų, kurių vaikai neturi - begaliniai resursai rinkoje.
Nors vaikai yra natūraliau prisitaikę mokytis naujų dalykų, suaugusieji mokydamiesi gali naudotis savo gyvenimo patirtimi. Taigi, išmokti kalbą nebūtinai tampa sunkiau su amžiumi, tiesiog mokymosi procesas yra kitoks.
Cheminiai pokyčiai vyksta smegenyse
tiek brendimo, tiek kitose gyvenimo
stadijose, tačiau tai nereiškia, kad jūsų sugebėjimas
išmokti naują kalbą dingsta kartu su
kiekvienais atėjusiais metais. Po paauglystės,
remiantis (labai prieštaringai vertinama) kritinio laikotarpio
hipoteze, smegenys tampa mažiau imlios naujai informacijai, o to
pasėkoje antrosios kalbos mokymasis tampa sudėtingesnis.
Daugelis tyrėjų atmeta kritinio
laikotarpio hipotezę, ypač susijusią su antrosios kalbos mokymusi,
tačiau sutinka, kad jauni besimokantieji turi tam tikrų pranašumų:
kognityvinė atmintis yra būtina norint ko
nors išmokti, o vaikai informaciją įsisavina lengviau nei
suaugusieji. Teigiama, kad tai taikoma ir
kalboms, ir tai patvirtinantys įrodymai yra tai, kad
besimokantys suaugusieji daug rečiau nei vaikai praranda „svetimą“
akcentą antrąja kalba.
Kas labiausiai įtakoja
suaugusiųjų mokymąsi?
Motyvacija. Techniškai tai labiau nepalanki situacija daugeliui suaugusiųjų, kurie stengiasi rasti tinkamą motyvaciją mokytis kalbos. Vaikus skatina daugybė veiksnių, įskaitant tėvus, egzaminus ir norą bendrauti. Suaugusiems reikia atrasti tą vidinę motyvaciją arba išorinę priežastį, pvz. darbas. Neretai žmonės, kurie dirba tarptautinėse įmonėse, kur kas geriau kalba anglų kalba vien todėl, jog toje įmonė oficiali darbinė kalba ir yra anglų. Norint išsilaikyti darbe, jie privalo nuolat tobulinti įgūdžius.
Struktūriniai. Išsivysčiusiame pasaulyje dauguma vaikų neišvengiamai įgyja išsilavinimą. Juk kiekvieną savaitę bent kelios valandos skiriamos užsienio kalbos mokymuisi - pažanga yra daugiau ar mažiau neišvengiama. Priešingai vaikams, dauguma suaugusiųjų jau yra užimti ir jiems reikia rasti laiko skirti kalbų mokymuisi. Kitaip tariant kalbos mokymasis yra jų pasirinkimas, o ne privalomas dalykas kaip vaikui mokykloje.
Privalumai?
Tačiau suaugusieji turi keletą savo privalumų, iš kurių didžiausias – patirtis. Suaugusieji moka mokytis. Vaikais neturi tokios patirties ir tiesiog priima visą informaciją, kuria gauna, o suaugęs žmogus gali gaunamą informaciją sisteminti ir mokytis būtent tai, kas teikia didžiausią naudą. Turėdami gyvenimo patirties, galite sudaryti asociacijas, kurios neprieinamos daugumai vaikų, ir šios asociacijos yra ypač naudingos mokantis užsienio kalbos. Jei žinote kitų kalbų, tai gali būti didelė pagalba, tačiau pastebėsite, kad asociacijos kyla iš įvairių vietų, nesvarbu, ar tai dainos eilutės, ar pažįstami šūkiai, ar net dalykai, kurie nėra akivaizdžiai susiję su kalbomis (pvz. reklamos).
Kontekstinė reikšmė.
Būdami vyresnio amžiaus žmonės labiau supranta
kalbos reikšmę. Tyrimai parodė, kad suaugusieji sėkmingiau
mokosi diskursyvių ir konceptualių kalbos aspektų nei vaikai. Nors
jauni besimokantieji gali sudaryti gramatiškai tikslius sakinius su
mažiau „pašaliniu“ akcentu, suaugusieji geriau supranta
sudėtingas sąvokas ir to svarbą. Visa
tai pasakyti, vaikai ir suaugusieji mokosi skirtingai.
Be to moksliškai
įrodyta, jog asmuo, kuris yra fiziškai aktyvus, turi daugiau
galimybių mokytis ir atsiminti nei tas, kuris gyvena pasyvų,
nesveiką gyvenimo būdą (neaktyvus, bloga
mityba, stresas).
O dabar paskaičiuokime:
Moksleivis besimokydamas
anglų kalbos mokykloje praleidžia 9 metus po vidutiniškai dvi,
tris savaitines pamokas. Nepamirškime savarankiško darbo namuose.
Suaugęs žmogus
dažniausiai renkasi 40 ak. val. kursus, po du sykius per savaitę.
O dabar išsivaizduokime suaugusįjį, kuris nuosekliai mokosi 9 metus. Ar tikrai jis išmoks prasčiau?
Tyrimai rodo, kad vienintelis dalykas, kurį gali pasiekti jauni besimokantieji, to beveik neįmanoma suaugusiesiems, yra įtikinamas vietinis akcentas. Visgi, jei turite laiko ir entuziazmo įsipareigoti, sklandumas yra toks pat įmanomas ir suaugusiems, ir vaikams.
Tu gali prisidėti prie šio puslapio išlaikymo - spausk ant bet kurios puslapyje matomos reklamos
Nori sužinoti daugiau ir mokytis nemokamai?
Šaltiniai:
At What Age Does Our Ability to Learn a New Language Like a Native Speaker Disappear? Dana G. Smith, 2018
Does learning a language in the elderly enhance switching ability? Sara Ramos Cabo, Yuriem Fernández García, Journal of Neurolinguistics 43(A):39-48