Moku kalbą, tačiau bijau kalbėti. Kodėl?
Ksenoglosofobija - baimė kalbėti užsienio kalba. Tai yra nerimo, nervingumo ir baimės jausmas patiriamas mokantis ar vartojant antrąją kalbą. Šis jausmas gali kilti iš bet kurios antrosios kalbos vartojimo dalies: kalbėjimo, rašymo, skaitymo ar klausymo.
Pati baimė egzistuoja ko gero tiek pat ilgai kiek ir pačios kalbos, tačiau pirmą sykį ją nuodugniau ištyrė Elaine Horwitz 1986 m.
E. Horwitz nurodė, jog yra trys pagrindinės priežastys, kodėl atsiranda ksenoglosofobija:
- Bendravimo baimė arba nerimas kalbant ar klausantis kito asmens.
- Baimė susilaukti neigiamo įvertinimo už padarytą klaidą.
- Tęstinis nerimas. Tai savotiška klaidos pasekmė. Pvz. dėl padarytos klaidos neišlaikytas egzaminas, kuris nulemė stojamojo balo rezultatą. Arba darbo pokalbio metu padaryta klaida, kuri užkirto kelią gauti trokštamą darbą.
Taip pat buvo nustatyta, jog ksenoglosofobija gali būtų pagrindinė priežastis, kuri trukdo išmokti kitos užsienio kalbos.
Asmeninis įvaizdis
Ar žinojote, kad kuo aukštesnės kvalifikacijos yra žmogus, tuo didesnė tikimybė, jog jis kenčia nuo ksenoglosofobijos? Toks žmogus neretai net nuvertina savo gebėjimus ir tikrai nerizikuos asmeniniu įvaizdžiu kalbant užsienio kalba, jei nesijaus turintis tvirtas užsienio kalbos žinias. Galėčiau pateikti pavyzdį iš savo asmeninės patirties. Mano geras draugas yra didžiųjų duomenų inžinierius, kuris dirba vienoje draudimo įmonėje. Jis tikrai yra aukštos kvalifikacijos ir yra labai vertinamas darbo rinkoje. Visgi, pakviestas skaityti pranešimą tarptautinėje konferencijoje jis atsisakė. Žinoma, jis puikiai moka anglų kalbą, tačiau neišdrįso jos vartoti prieš kitus. Baimė padaryti klaidą ir taip sumenkinti savo įvaizdį buvo per didelė. Tai puikiai suprantama. Juk ne visi mes galėtume kalbėti kita užsienio kalba tokiuose renginiuose kaip Login ar TED.
Neretai žmonės bijo vartoti svetimą kalbą tik dėl to, jog mano, kad juos kažkas vertins. Tarkime darbuotojas bijo kalbėti šalia vadovų, nes mano, jog jo kalbos žinios gali būtų įvertintos, o tai turės įtakos atlyginimo peržiūros metu.
Ar tai įmanoma įveikti?
Visgi, ksenoglosofobija yra baimės rūšis, o pati baimė – primitivi emocija. Laimei emocijas galima valdyti. Taigi, baimę kalbėti užsienio kalba galime valdyti.
Ko gero pirmiausia žmogus turėtų sau atvirai atsakyti į klausimą, kokiu tikslu jis vartoja kalbą: išlaikyti egzaminą ar tiesiog perteikti informaciją. Juk fatkas, kad reikia perteikti informaciją yra svarbesnis už priemonę, kuri yra pasitelkiama šiam tikslui. Išsivaizduokite, jog jūsų gatvėje klausia kaip surasti lankytiną objektą mieste. Jūs angliškai bandote paaiškinti kaip nusigauti iki tikslo. Vargu, ar asmeniui, kuriam svarbu sužinoti maršrutą, bus labai aktualu, kokius anglų kalbos laikus vartojate.
Taip pat pabandykite atsakyti sau į klausimą „kas mano auditorija“. Ar tai jūsų bendradarbiai, turistas gatvėje ar filologas? Jei kalbate su gimtakalbiu ar filologinį išsilavinimą turinčiu asmeniu, tai vargu ar sulauksite kritikos. Juk filologo duona – kalbų mokėjimas. Net jei ir sulauksite kritikos, ar tikrai ji jums skausminga? Juk vargu, ar įsižeisite, jei širdies chirurgas jums pareikš pastabą, jog nesuprantate, kas yra neinvazė hemodinamika (kad ir kas tai bebūtų). Juk jūs nesate šiuos srities specialistas!
Taigi, pamirškite, jog esate vertinamas ir nemanykite, jog šalia esantys žmonės už jus moka geriau. Net jei kiti ir moka geriau, jie jus tikrai labiau vertins už dedamas pastangas kalbant nei už "santūrų" tylėjimą.
Nori sužinoti duagiau?